Virusas – save platinti sugebanti kompiuterio programa. Griežtai apibrėžiant, – kompiuterio programa, kuri dauginasi, prikabindama savo kodą prie kitų kompiuterio programų arba dokumentų. Iš to kilęs ir šių programų pavadinimas, nes biologijoje virusai plinta įsiskverbdami į organizmų ląsteles. Bendresniu požiūriu virusams priskiriami ir kirminai – kompiuterių tinkluose besidauginančios programos.
Kai kurie iš virusų atlieka kenksmingus veiksmus – naudoja kompiuterio resursus kriminaliniams tikslams, trina ar persiunčia vartotojo dokumentus, mokėjimo kortelių duomenis ir pan., todėl dažnai painiojami su Trojos arkliais (trojanais).
Virusų tipai

• Šiuo metu žinoma labai daug virusų. Specialistai juos klasifikuoja pagal įvairius požymius. Vienas jų - viruso algoritmo ypatybės ir veikimo būdas. Pagal šį požymį virusai skirstomi į kelias grupes, iš kurių paminėsime tokias:
  
  • tikrieji virusai - mažos apimties programos, „prisiklijuojančios" prie kitų programų ir atgyjančios, kai infekuotoji programa ruošiama vykdyti. Jie užkrečia kitas programas, bet infekuotos programos dažniausiai veikia įprastai;
  • programos - kirminai, kurie visą laiką dauginasi, užimdamos vis didesnę atmintinės sritį, taip sutrikdydamos kompiuterio darbą;
  • loginės bombos, pradedančios veikti, įvykus konkrečiam loginiam įvykiui (pavyzdžiui, prisijungus prie tinklo naujam vartotojui);
  • laiko bombos, pradedančios veikti („sprogstančios") iš anksto numatytu laiku (pavyzdžiui, jei mėnesio 13 diena - penktadienis);
  • Trojos arkliai - programos, įterptos į kitas programas; jos atrodo kaip naudingos programos, tačiau atlieka kenkėjiškus veiksmus (pavyzdžiui, groja nustatytą melodiją);
  • 
    nematomi virusai - programos, paslepiančios jų atliktus pakeitimus bylose ar išorinės atmintinės sektoriuose. Tie pakeitimai pakeičia sistemines funkcijas, kurias naudoja tas bylas ar sektorius skaitančios programos.
    Virusų kenksmingumas
    
    • Pagal kenksmingumo lygį virusai skirstomi į nepavojingus, pavojingus ir labai pavojingus.
      Nepavojingieji virusai kompiuterio darbui ypatingai nekenkia, tik į ekraną išveda įvairius pranešimus, imituoja įvairus garsus ir pan. Pavojingieji virusai gali gerokai sutrikdyti kompiuterio darbą, o labai pavojingi virusai naikina programas ir duomenis, ištrina reikalingą sisteminę informaciją (pavyzdžiui, bylų išdėstymo lenteles).
      Virusai, užkrėtę sistemą, gali jai pakenkti įvairiai:
      
      • sumažinti sistemos darbo greitį;
      • neleisti atlikti kai kurias operacijas (pavyzdžiui, įkelti sistemą);
      • nepastebimai modifikuoti duomenis (pavyzdžiui, sukeisti skaičius vietomis);
      • ištrinti kai kurias bylas;
      • sunaikinti bylų sistemą;
      • modifikuoti bylų sistemos duomenis (pavyzdžiui, katalogus, bylų išdėstymo lenteles);
      • fiziškai sugadinti kai kuriuos įrenginius (pavyzdžiui, nuolat rašant į tą patį disko takelį, nusitrina magnetinės medžiagos sluoksnis).
      Pagal užkrėtimo būdą virusai skirstomi į rezidentinius ir nerezidentinius. Rezidentiniai virusai savo programos dalį laiko pagrindinėje atmintinėje ir yra aktyvūs iki kompiuterio išjungimo. Nerezidentiniai virusai kompiuterio atmintinės neužkrečia ir yra aktyvūs tik tam tikrą laiko tarpą.
      
      
      
      
       Apsisaugojimas nuo kompiuterinio viruso.
      
      • Siekiant apsisaugoti nuo virusų naudojamos:
        • bendrosios informacijos apsaugos priemonės;
        • specializuotos kovos su virusais priemonės;
        • profilaktinės priemonės.
          
          Profilaktinės priemonės
        • Profilaktinės priemonės taip pat gali realiai sumažinti užsikrėtimo virusu tikimybę. Rekomenduojami tokie veiksmai:
          
          • apsaugoti nuo įrašymo tuos diskelius, iš kurių informacija tik skaitoma;
          • standžiajame diske reikėtų sukurti tokį apsaugotą nuo įrašymo loginį diską kuriame laikysite nekeičiamą informaciją (programas ir duomenis);
          • vengti perrašinėti informaciją iš kitų kompiuterių, nes ji gali būti užkrėsta;
          • prieš perkeliant bet kokią informaciją iš diskelio, jį būtina patikrinti antivirusine programa;
          • visą gautą programinę įrangą (ypač demonstracinę ar nemokamai prieš įkeliant būtina patikrinti antivirusine programa;
          • vengti leisti naudotis kompiuteriu kitiems asmenims (ypač pašaliniams);
          • reguliariai atnaujinti turimas ir įsigyti naujas antivirusines programas;
          • visada atsargai turėkite sisteminį diskelį su svarbiausiomis operacinės sistemos komandomis.