Kai kurie iš virusų atlieka kenksmingus veiksmus – naudoja kompiuterio resursus kriminaliniams tikslams, trina ar persiunčia vartotojo dokumentus, mokėjimo kortelių duomenis ir pan., todėl dažnai painiojami su Trojos arkliais (trojanais).
Virusų tipai
- Šiuo metu žinoma labai daug virusų. Specialistai juos klasifikuoja pagal įvairius požymius.
Vienas jų - viruso algoritmo ypatybės ir veikimo būdas. Pagal šį požymį virusai skirstomi į
kelias grupes, iš kurių paminėsime tokias:
- tikrieji virusai - mažos apimties programos, „prisiklijuojančios" prie kitų programų ir atgyjančios, kai infekuotoji programa ruošiama vykdyti. Jie užkrečia kitas programas, bet infekuotos programos dažniausiai veikia įprastai;
- programos - kirminai, kurie visą laiką dauginasi, užimdamos vis didesnę atmintinės sritį, taip sutrikdydamos kompiuterio darbą;
- loginės bombos, pradedančios veikti, įvykus konkrečiam loginiam įvykiui (pavyzdžiui, prisijungus prie tinklo naujam vartotojui);
- laiko bombos, pradedančios veikti („sprogstančios") iš anksto numatytu laiku (pavyzdžiui, jei mėnesio 13 diena - penktadienis);
- Trojos arkliai - programos, įterptos į kitas programas; jos atrodo kaip naudingos programos, tačiau atlieka kenkėjiškus veiksmus (pavyzdžiui, groja nustatytą melodiją);
-
nematomi virusai - programos, paslepiančios jų atliktus pakeitimus bylose ar išorinės
atmintinės sektoriuose. Tie pakeitimai pakeičia sistemines funkcijas, kurias naudoja tas bylas
ar sektorius skaitančios programos.
Virusų kenksmingumas
- Pagal kenksmingumo lygį virusai skirstomi į nepavojingus, pavojingus ir labai pavojingus.
Nepavojingieji virusai kompiuterio darbui ypatingai nekenkia, tik į ekraną išveda įvairius pranešimus, imituoja įvairus garsus ir pan. Pavojingieji virusai gali gerokai sutrikdyti kompiuterio darbą, o labai pavojingi virusai naikina programas ir duomenis, ištrina reikalingą sisteminę informaciją (pavyzdžiui, bylų išdėstymo lenteles).
Virusai, užkrėtę sistemą, gali jai pakenkti įvairiai:
- sumažinti sistemos darbo greitį;
- neleisti atlikti kai kurias operacijas (pavyzdžiui, įkelti sistemą);
- nepastebimai modifikuoti duomenis (pavyzdžiui, sukeisti skaičius vietomis);
- ištrinti kai kurias bylas;
- sunaikinti bylų sistemą;
- modifikuoti bylų sistemos duomenis (pavyzdžiui, katalogus, bylų išdėstymo lenteles);
- fiziškai sugadinti kai kuriuos įrenginius (pavyzdžiui, nuolat rašant į tą patį disko takelį, nusitrina magnetinės medžiagos sluoksnis).
Apsisaugojimas nuo kompiuterinio viruso.
- Siekiant apsisaugoti nuo virusų naudojamos:
- bendrosios informacijos apsaugos priemonės;
- specializuotos kovos su virusais priemonės;
- profilaktinės priemonės.
Profilaktinės priemonės - Profilaktinės priemonės taip pat gali realiai sumažinti užsikrėtimo virusu tikimybę.
Rekomenduojami tokie veiksmai:
- apsaugoti nuo įrašymo tuos diskelius, iš kurių informacija tik skaitoma;
- standžiajame diske reikėtų sukurti tokį apsaugotą nuo įrašymo loginį diską kuriame laikysite nekeičiamą informaciją (programas ir duomenis);
- vengti perrašinėti informaciją iš kitų kompiuterių, nes ji gali būti užkrėsta;
- prieš perkeliant bet kokią informaciją iš diskelio, jį būtina patikrinti antivirusine programa;
- visą gautą programinę įrangą (ypač demonstracinę ar nemokamai prieš įkeliant būtina patikrinti antivirusine programa;
- vengti leisti naudotis kompiuteriu kitiems asmenims (ypač pašaliniams);
- reguliariai atnaujinti turimas ir įsigyti naujas antivirusines programas;
- visada atsargai turėkite sisteminį diskelį su svarbiausiomis operacinės sistemos komandomis.
- Pagal kenksmingumo lygį virusai skirstomi į nepavojingus, pavojingus ir labai pavojingus.